Eliotų dinastija. Antra knyga

Nuo pat gimimo mano dvynės vaikaitės Samer ir Skarlet buvo labai skirtingos. Skarlet – gyvas sidabras. Ji kibirkščiuoja spalvomis ir trykšta energija. Samer visai kitokia, dėl jos neteko nemiegoti per naktis. Tikrai protinga mergaitė. Neseniai nutiko tai, ko mes nesitikėjome. Samer žino, ką reiškia priklausyti Eliotų šeimai, bet gyvenimas dažnai pasišaipo iš kruopščiai parengto plano. Jos mylimasis Zikas – žavus, mielas ir tikras gražuolis. Net sulaukusi garbaus amžiaus turiu tai pripažinti. Regis, tarp jų nėra nieko bendra. Bet apie mudu su Patriku prieš penkiasdešimt septynerius metus mano tėvai sakė tą patį. Neseniai pastebėjau, kaip šviečia manosios Samer akys. Gal tai meilė? Nuo pat vaikystės mano dukraitė Skarlet – tikras vėjo pamušalas. Kaip įprasta sakyti: energija liejasi per kraštus. Bet pastebiu ir kartkartėm užplūstančią melancholiją. Gal ji ilgisi antrosios savo sielos pusės, sesers dvynės Samer, kuri su mylimu vyru keliauja po pasaulį? Skarlet pirmą kartą liko viena. Jai reikia vyro, kuris ją brangintų – kaip mano Patrikas brangina mane. Vaikinai, su kuriais Skarlet susitikinėja, Patrikui nepatinka, ir juodu dažnai suremia ragus. Galima pamanyti, kad užsispyrėlėje dukraitėje Patrikas mato savo atspindį. Meldžiu Dievą, kad vyras, kurį Skarlet išsirinks, būtų jos vertas – ir įtiktų Patrikui. Galų gale, juk pasaulyje nėra nieko svarbiau už šeimą… Leidybos magnatų šeimos turtų paveldėtoja Bridžita Eliot išvyksta į kelionę, pasiryžusi išsiaiškinti kai kurias šeimos paslaptis. Nežinia, kas nutinka pakeliui, bet atgavusi sąmonę ji nieko nebeprisimena. Merginą priglaudęs šerifas Rigsas – velniškai patrauklus vyrukas. Ir vieną dieną Bridžita, dabar vadinama Džeine Dou, supranta, kad ne taip jau ir svarbu, kas ji buvo praeityje. Iš anglų kalbos vertė Jurgita Stumbrienė/Vida Jonuškienė/Sandra Likaitė